Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procento visų mirčių – širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirštamumo priežastis Lietuvoje.

Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. 

Gimdos kaklelis yra vidinių moters lytinių organų dalis, jungianti makštį su gimda, jis sudarytas iš raumeninio audinio, padengto plonu gleivinio audinio sluoksniu. Citologinis tyrimas, kitaip dar vadinamas PAP testu, atliekamas ginekologinės apžiūros kabinete, į makštį įvedant specialų skėtiklį, leidžiantį pasiekti gimdos kalelį. Tada specialia sterilia mentele ar šepetėliu švelniai paimamas ląstelių mėginys nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir kanalo. Mėginys užtepamas ant stiklelio ir išsiunčiamas į laboratoriją. Procedūra neskausminga ir su pasirengimu trunka apie 15 minučių

Krūties vėžys − dažniausia moterų liga, kuriai būdingi dideli sergamumo ir mirtingumo rodikliai. Šiais metais krūties vėžys bus nustatytas apie 1 500 moterų Lietuvoje, deja, dalis iš jų mirs. Svarbu žinoti, kad moterys gali  apsisaugoti nuo jos reguliariai dalyvaudamos mamografinėje  krūtų patikroje. Profilaktinių patikrų tikslas – nustatyti, ar krūtyje yra pokyčių. Su amžiumi rizika susirgti krūties vėžiu didėja, todėl atrankiniai mamografiniai tyrimai skiriami 50 − 69 metų moterims.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžys − dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 2000 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai (Lietuvoje apie 50 proc. atvejų) aptinkamas vėlyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.

Storosios žarnos vėžys − viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio išgydyti nebeįmanoma.

Lietuvoje dantų ėduonis tarp vaikų labai paplitęs – net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Vyresnių vaikų dantų sveikata dar prastesnė – ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikmečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikmečių dantų.

Odontologų duomenimis, ankstyvasis dantų ėduonis kyla dėl biologinių, elgsenos ir psichosocialinių veiksnių, t. y. dėl mikrofloros ypatumų, mitybos pobūdžio, danties kietųjų audinių sandaros ypatumų, seilių poveikio, mitybos įpročių, burnos higienos, pirmojo vizito pas odontologą laiko.

Gera žinia: mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad vaikams laiku padengus dantis silantais net ir po 8 metų dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80 − 90 proc.