Operacijos metu mikrochirurginiai instrumentai įvedami į akį pro keliųmilimetrų(~2 mm) pjūvius. Lęšiuko priekinėje kapsulėje suformuojama anga. Pro ją sudrumstėjęs lęšiuko turinys pašalinamas iš akies. Atsižvelgiant į situaciją gali būti suforuojama anga ir užpakalinėje kapsulėje bei pašalinta dalis stiklakūnio (skaidrios medžiagos, užpildančios akies obuolio vidųtarp lęšiuko ir tinklainės).

Priklausomai nuo vaiko amžiaus, pro tuos pačius mažus pjūvius į buvusio lęšiuko kapsulės ertmę gali būti implantuojamas sulankstomas dirbtinis lęšis arba dirbtinio lęšio implantacija gali būti atlikta kitos operacijos metu, kai vaikas ir jo akis bus paaugusi.

Fakoemulsifikacija ir intraokulinio lęšio implantacija. Operacijos metu mikrochirurginiai instrumentai įvedami į akį pro kelių milimetrų (<3 mm) pjūvius. Lęšiuką gaubiančios kapsulės priekiniame paviršiuje suformuojama anga. Pro ją iš akies pašalinamas susmulkintas sudrumstėjęs lęšiukas. Pro tuos pačius mažus pjūvius į buvusio natūralaus lęšiuko kapsulės ertmę implantuojamas sulankstytas dirbtinis lęšis.

Kanaloplastika yra naujas chirurginis glaukomos gydymo metodas. Lietuvoje ši operacija pirmą kartą atlikta 2008 metais. Ši operacija yra „draugiška“ paciento akiai. Kanaloplastikos tikslas – sumažinti spaudimą akies viduje ne formuojant naujus (kaip tradicinės glaukomos operacijos metu), bet atstatant natūralius skysčio nutekėjimo kelius. Per operaciją specialiu labai plonu instrumentu (mikrokateteriu)  išplečiamas akies viduje esantis kanalas (Šlemo kanalas). Kad kanalas nebesusitrauktų, į jį įvestas siūlas suveržiamas ir surišamas. Taip atnaujinamas natūralus kelias skysčio nuotėkiui iš akies į kraujagysles.

Operacijos metu mikrochirurginiai instrumentai įvedami į akį pro du odenoje (skaidulinis nepermatomas akies išorinis dangalas) padarytus apie 1 mm pjūvius. Akies tonusą palaiko vamzdeliu per ragenos (skaidrus išorinis akies dangalas) pjūvį tiekiamas į akį pastovaus spaudimo balansuotas druskų tirpalas. Specialias mikroinstrumentais nutraukiami likę lęšiuko raiščiai ir susmulkintas sudrumstėjęs lęšiukas pašalinamas, taip pat pašalinamas iš akies stiklakūnis, kurio vietą užima per ragenos pjūvį tiekiamas tirpalas. Dirbtinas lęšis implantuojamas per odenos-ragenos tunelinį pjūvį (apie 6 mm) į priekinę akies kamerą. Prakerpama rainelėje angutė, pro kurią galėtų laisvai patekti akies skystis iš užpakalinės į priekinę akies kamerą- taip mažinama akies spaudimo pakilimo rizika, jei dirbtinis lęšis užblokuotų natūralų akies skysčio tekėjimą per vyzdį.

Lietuvoje kūdikiams ašarų takų obstrukcija dažniausiai gydoma chirurginiu būdu – ašarų takų zondavimu. Daliai pacientų medikamentinis gydymas neefektyvus.

Ragenos transplantacijos operacija yra gydomoji − atliekama siekiant pagerinti arba grąžinti regą, sumažinti skausmą ar atkurti ragenos vientisumą, jei kiti gydymo metodai  neefektyvūs arba nepakankamai efektyvūs.

Sergančiajam su amžiumi susijusia (senatvine) geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) gali būti atliekami optinės koherentinės tomografijos (OKT) ar/ ir fluorescencinės angiografijos (FAG) diagnostiniai tyrimai.

Pro tris mikropjūvelius akies sienelėje įvedus instrumentus smulkinamas ir siurbiamas stiklakūnis, specialiais dažais nudažoma ir pincetu pašalinama patologinė membrana, esanti ant vidinio tinklainės paviršiaus. Nustatomi kiti tinklainės pakitimai, jeigu reikia, lazeriu ar šaldančiu zondu blokuojami tinklainės plyšiai, pavojingi degeneraciniai židiniai.

Tai vienintelis įmanomas dislokuoto dirbtino introkulinio lęšio vietos atstatymo būdas. Negydant rega išlieka prasta ir atsiranda komplikacijų (tinklainės atšoka, vidinis akies kraujavimas) rizika.

Trabekulektomija − dažniausiai atliekama (tradicinė) operacija pacientams, sergantiems glaukoma. Operacijos tikslas – sumažinti akispūdį suformuojant akies viduje esančiam skysčiui naują kelią nutekėti. Per mažą skylutę, padarytą akies baltoje zonoje (odenoje), skystis saugiai nuteka į akies paviršių. Po sėkmingos operacijos akies paviršiuje, po jungine, susiformuoja skysčio kaupimosi zona, gydytojų vadinama filtracine pagalvėle. Iš šios vietos skystis toliau nuteka į už akies esančias kraujagysles ir limfagysles.

Pro tris mikropjūvelius akies sienelėje įvedamas vamzdelis, per kurį tiekiamas skystis akies tonusui palaikyti, šviesos šaltinis ir vitrektomas (instrumentas, kuriuo smulkinamas ir išsiurbiamas stiklakūnis). Susidariusioje stiklakūnio ertmėje atliekamos kitos būtinos procedūros: pašalinamas ant tinklainės susiformavęs fibrozinis audinys,  išsiurbiamas po tinklaine susikaupęs skystis, lazeriu ar šaldančiu zondu blokuojami plyšiai.

Žvairumo operacijos metu susilpninamos arba sustiprinamos raumens funkcijos. Pavyzdžiui, jei akys nukrypusios į nosies pusę, vidinio raumens funkcija  susilpninama (atliekant recesiją), o išorinio – sustiprinama (atliekant rezekciją ar dublikatūrą). Tokiu būdu atkuriama taisyklinga akių padėtis. Priklausomai nuo žvairumo tipo, kampo dydžio, akių judesių sutrikimų, gali būti atliekama vienos akies arba abiejų akių operacija. Tam tikrais atvejais reikia operuoti vedančiąją (nežvairuojančią) akį. Kokia chirurginio gydymo taktika tinkamiausia, patars operuojantis chirurgas.